Šiandien vis dažniau mūsų prisiminimai ir svarbūs dokumentai saugomi ne segtuvuose ar albumuose, o mažose skaitmeninėse laikmenose. Apie jas dažnai pamirštame – iki akimirkos, kai suprantame, kad kartu su nereikalingais daiktais galėjome išmesti ir dalį savo gyvenimo.
Tokia istorija nutiko Šiauliuose, dalijimosi daiktais stotelėje „Daiktų kiemas“. Tarp krepšyje sudėtų laidų buvo pastebėtas juodas išorinis atminties diskas. Veiklos priežiūros ir organizavimo vyr. specialistė, pamačiusi įrenginį, įtarė, kad jis čia galėjo patekti per klaidą. Patikrinus turinį, vieno katalogo pavadinimas padėjo nustatyti savininkę, o internete radus jos kontaktus – su ja susisiekti.
Disko savininkė, šiuo metu gyvenanti kitame mieste, buvo nuoširdžiai nustebinta sužinojusi, kur atsidūrė jos praeities archyvas. „Šiauliuose negyvenu jau kokius penkerius metus. Kai išsikrausčiau, geresnius daiktus atvežiau į mamos namus – ji turėjo vietos, o aš vis atidėliojau sprendimą, ką su jais daryti,“ – pasakojo moteris. „Vieną dieną nusprendžiau viską peržiūrėti – 70 procentų daiktų padovanojau, paaukojau ar atidaviau. Tvarkėmės visi: mama, vyras, teta, vaikai. Tikriausiai tą pintą krepšį su laidais išvežė kažkas kitas, nes vežėme per kelis kartus. Taip diskas su puse mano gyvenimo istorijos iškeliavo į aikštelę.“
Apie prarastą diską ji prisiminė tik po kelių mėnesių. „Jo pasigedau vasaros pradžioje, kai mirė močiutė. Norėjau panaudoti jos portretines nuotraukas laidotuvėms – jos buvo tame diske. Tada prisiminiau, kad jame turėjau ir senelio mini dokumentinį filmą, vaikų nuotraukas, savo darbų. Kažkaip tikėjau, kad diskas dar yra tarp pasilikusių dėžių.“
Netikėtas darbuotojos skambutis viską pakeitė. „Sėdėjau Palangoje prie jūros, kai per savo gimtadienį sulaukiau skambučio iš „Daiktų kiemo“ fėjos – ji pasakė, kad rado mano diską, t. y. pusę mano gyvenimo istorijos! Tai buvo didelė dovana. Aš taip apsidžiaugiau, kad kažkas suprato, jog tai gali būti svarbu, ir susirado mane internete. Juk galėjo viską sunaikinti“
Moteris sako tikinti, kad atsitiktinumų nebūna: „Tai turėjo man sugrįžti – gal tam, kad prisiminčiau brangius žmones ir parodyčiau savo darbus kitiems. Darbuotoja, kuri atkreipė dėmesį į disko turinį, tikriausiai intuityviai pajuto, kad jis vis dar kažkam vertingas. Toks tas subtilus Dievo vedimas.“
Ši istorija – priminimas, kad prieš atsisveikinant su elektronikos atliekomis verta būti atidesniems. Tarp jų gali pasitaikyti atminties įrenginių, kuriuose saugomi brangūs dokumentai ar prisiminimai. Kartais prarastą daiktą lengva pakeisti nauju, tačiau skaitmeninio turinio – ne. Šiuo atveju laimingas atsitiktinumas lėmė, kad pastabi ir neabejinga veiklos priežiūros ir organizavimo vyr. specialistė padėjo diskui sugrįžti pas savo savininkę.
